aš avinėlis
žemės baltos
pavasarį kėlęs
pakaks tuštumos
ir vėjas pabėrė
žiedų ramumos
ir skleidės ir sprogo
reikėjo šviesos
aš avinėlis
žemės juodos
nuvargęs bemiegės
nakties kančios
ir dangų aš liejau
giliausiom spalvom
ir traukėsi gėlės
ir trūko drąsos