Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ir vėl  lieku paklydęs vidurį pasaulio,
O tu, savu žodžiu mane nutildai.
Gal aš besielis vaikas, kurį gali naikinti,
Kurį gali vis trypti, kol tuštuma paliks...

Net nežinau, kodėl turiu aš tau paklusti,
Gi tu tik sugebėjai mus mažus palikti miško gilumoj.
O mintys vis skrajoja tarp nelemtų iliuzijų,
Kad tavo švelnios lūpos kažkada ištars: Myliu.

Aš paaukosiu viską, dėl tavo juoko nuoširdaus,
Net nežinau, kodėl širdis man liepia taip daryti.
Bet kai regiu liūdnas tavas akis aš sau neleidžiu pykti,
Kad mano ausys vėl išgirstų jau seniai pamirštą, tyrą juoką.
2020-04-17 21:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-19 12:21
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
jausmingas ir nuoširdus kūrinėlis. bėda ta kad išrankus skaitytojas poezijoje ieško ko tai daugiau nei švelniai išreikštos minties. juk poezijos esmė ir yra tuos jausmus kaip tai perkeltinėmis prasmėmis metaforų pagalba išreikšti. žodžiu nemeskite rašyti bandykite tobulėkite ieškokite įdomesnių išraiškos formų. ir tuo pačiu neišsižadėkite to nuoširdumo kurio dabar nestinga Jūsų eilėraščiuose. kol kas 1+ bet nenusiminkite ir nemeskite rašyti. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą