Uždrausti žodžiai

Į akis aš juokiuos
Nes vis viena dar leidžiama juoktis
Nors sunkiuos paakiuos
Mėlsta nemigos pilkas vijoklis

Aš lyg ugnį kuriu
Savo strofas – dar leidžiama kurti
Tarp dienų sūkurių
Tyliai blaškosi metai apkurtę

Nes sode pumpurai 
Išsprogdina žiedų dinamitą
Gyvenau negerai
Tavo buvo ne kartą sakyta

Aš tik aidą girdžiu
Akmenim byra žodžiai sugrįžę
Tarp valetų širdžių
Aš žinau – tavo koziriai – kryžiai

Mano pikų dama
Laiko rankose puokštę lelijų
Ji nutols eidama
Mano gėlės mirties nesibijo

Aš tau laišką rašau
Nes žinau kad dar leidžiama klysti
Kad kažkur iš viršaus
Visareginti Dievo aklystė

Brailio raštas danguj
Pirštai liečiantys mėnesio ragą
Aš ištarsiu paskui
Užgesinkit nes rankraščiai dega

Tumuluos debesų
Pasimetus balandžio eilutė
Aš truputį esu
Nes šiek tiek vis dar leidžiama būti