Užkariausi besiblaškančią sielą,
Ir žvaigždynai taps mums artimi.
Tik kaip gaila, kad Jūra taip toli
Ir mėnulis, kurio nusiskint negali.
Bus gal proga, atskrisiu su vėju,
Pasisupti ant Jūros bangų.
O dabar svajose tavo balsą girdžiu,
Tarp nakties bekraščių sutemų.
Sugrįžti kaip vaiduoklis tamsoj,
Buvimu kurstai ugnį aistrų.
Bet žinok, kažkada tavo mintys
Išsipildys realiuoju geismu.