Rašyk
Eilės (73110)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2498)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 38 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mažyčiame Lietuvos kurorte ant marių kranto buvo pats vidurvasaris. +16C, 15 m/s ir didelis debesuotumas su protarpiais pilančiu lediniu tropikų lietumi nieko nestebino. Tiesa sakant blogas oras didžiausiai jo neapykantai buvo tiesiog ignoruojamas. Kambariai kurorte brangūs, užsakyti juos tenka prieš pusė metų, o ir atšaukimo „rezervacijai“ visa suma vietiniai laisvalaikio pramogų tiekėjai niekada netaikė. Na kitaip gi nebūtu jokio „bizneso“ prasitarė viena močiutė.
Pajūrys knibždėjo gyvenimu. Raudonos spalvos vėliava ant gelbėtojų posto ir bene dviejų metrų aukščio bangos kvieste kvietė maudytis. 16 laipsnių vandenį storais kiniečių gamybos hidro kostiumais pasidabinę raižė pripučiamų banglenčių savinikai. Vaikai, tokiais pačiais kostiumais sliuogė bangomis puto plasto lentelėmis. Vidutinio kinijos ir lietuvos vaiko svoris matyt šiek tiek skyrėsi, mat bangų lentelės, ar nuo vandens jėgos ar nuo svorio bemat liko nulaužtais galais. Tėvams tai buvo puiki proga išsimaudyti. Vienas kitas lašas populiarių kiniškų klijų ir lentelės vėl kaip naujos. Tamsiais debesimis pasidabinęs dangus taip ir traukė atokaitos mylėtojus. Šeimos su vakais statė tvirtas palapines nuo vėjo, tiesė šalti izoliuojačius kilimėlius ir pagal aprangą atrodančios pilnai pasiruošusios ekpedicijai pas Suomijos kalėdų senelį „kaitinosi“ kopose. „Mama, mama, mes juk šiandien dar nevalgėme ledų“ ne nuo ledų džeržgiančiu balsu džiūgavo vaikas, nekreipdamas dėmesio į pradėjusį pilti ledinį lietų. Iš milžiniškos pūkinės striukės pasirodžiusi ir dailiomis žieminėmis pirštinėmis pasidabinusi ledų palapinės darbuotoja padavė nedidėlę, tačiau savo kaina besididžiuojančią vanilinių ledų porciją.

Artėjant pietų metui gausių pajūrio pramogų išvarginti polsiautojai plūstelėjo i miestelio centrą. „Kas tą Tūrkyja, nu yr kas ta Tūrkyją?! Pygu? Na ir koks gy ten tas maitynimas“ širdo vakaro žiniose viena vietinio restoranų tinklo savinikė. „Tyk pažiūrėkyce, koks pas mūs karbonadas, kėk mysos! „ ne uždusdama šaukė žurnalistei. Ir išties, maistas poilsiautojams labai patiko. Skrudintos bulvės su raudonu majomeziniu padažu, maltas kijevo kotletas su veganiško margarino įdaru, vandeniu gardintas alus, 4 tipų ilgo galiojimo šaldytos picos su pievagrybiais ir kava iš kapsulių visiems kėlė aibę emocijų.

Į kavinę su nuostabiu marių vaizdu įžygiavo neukšto ūgio, kreivomis futbolisto kojomis, solidžiai pliktelėjusiu pakaušiu ir įtampos išvarginto veido vyras. Šalia atsisėdo lietuviško veido vyresnio amžiaus moteris ir jos dukra. Vyras energingais rankų mostais plaikstė meniu. Nors viršelyje buvo parašyta „Marios peni svajotojus. Suvilioja ir užburia... „ tai jo nenuramino. Gal būt dėl to, kad lietuviškai jis ir nesuprato. „Meniu baisus, maistas prastas, aplinka bloga, tualetas siaubingas“ darnia vokiečių kalba šaukė vyras. Siurbė dienos sriubą, gėrė alų, o tada pašokęs nuo stalo ir nusviedęs net neprakastą bandelę i puspilnį sriubos indą išlėkė pro duris. Prie stalo likusios  moterys svajingai žiūrėdamos į marias juokėsi. „O žiūrėk, žiūrėk, jis jau eina par molą“, juokėsi. Dukra linktelėjo link mamos. „Kaip tu jį susiradai? „. „Na, per agentūrą. Sakė, turim vieną. Nejaunas, nelabai gražus, bet ramus. Aš jiems ir sakau, man ramus idealiai tinka. Juk laikas tai bėga. Va dabar atvažiavom savaitgaliui. Tada grįšiu, padirbsiu kelias savaites ir vėl čia pat, atostogauti. Jis viska apmoka. O be to yra ramus. Būna šalia ir viskas, nieko jam daugiau nereikia. Man taip labai gerai. „ Mama ir dukra gėrė vyną ir džiaugėsi gyvenimu. Jų nedideliame miestelyje daugelis moterų jau prieš dvejas dešimtis metų savo kasdienybe iškeitė į vokiškas socialines garantijas.

Bare miško pakraštyje pietums rinkosi „vikingai“, Ragnaras, Flokis, Bjornas, Rollo, Ubbe ir Hvitserkas. Metaliniai žirgai nubalnoti ilsėjosi seno, trijų aukštų daugiabučio kieme. Ant vieno iš jų saulėje blizgėjo nerūdyjančio plieno alaus statinė su kraneliu. Ragnaras rūsčiu veidu draskė dūmuose nuraudusį karpį, pagardindamas dumblo skonį dideliais šviesaus alaus gurkšniais. Kiti jo broliai nulenkę galvas nuolankiai srėbė kvapnią „mariose pagautos“ skumbrės žuvienę. Karingos vikingų moterys buvo paliktos namuose ir audė tinklus žvejybai. Tinklai puikiai tiko kitiems vikingams, kuriuos jų karingos moterys buvo palikusios namuose. Ragnaras išsitiesė, nužvelgė būrio brolius ir pratarė „ko tik nebūna su tom bobom kelionėse, ko tik į palapinę neparsivedi. Mūsų žmonos geros, išeinam į karą savaitei, o jos namie sėdi. Tik Ivaro boba bloga. Nelabai jo išleidžia ir nenusileidžia. Ivaras sako viena, ji kita. Ir kažkaip jie sutaria... „ žemaitišku akcentu stebėjosi jis. „Bet tas Ivaras irgi nepėsčias. Būvo čia pernai, užeinu viename festivalyje į jo palapinė. Kažkokią bobą parsivedęs. Ta miega ir jis miega užsimovęs jos pėdkelnes. Jos pėdkelnes užsimovęs guli! Bet su ta boba jie rytoj dar visą dieną buvo. Kažkaip atrado vienas kitą... „ Vikingai srėbė žuvienę ir godžiai žiūrėjo į Ragnaro karšio likučius. Ubbe išdryso atsitiesti ir ištarė: „dabar gal varom į ta barą Klaipėdoje, tada Palangon ir poto gal į festivalį? „. Iš už pašiūrės pasirodžiusi padavėja bandė subruzdusius vyrus stabdyti. „Pas mus čia toks koncertas dar vakare bus. Nijole iš X faktoriaus dainuos“. „A graži boba? „ pasitikslino Bjornas? „Reik X faktorių žiūrėt! Tai ir žinosi! „ griežtai nutraukė Ragnaras, balnodamas metalinį žirgą. „Grįšim čia tik kitais metais, laikas į kelią“. Vyrai nunarinę galvas patraukė įkandin. Hvitserkas nešinas šalmu sustojo prie ledų vežimėlio. „Kamuoliuką milky way, ir dar vieną saldžių, mango vanilės“. Jis buvo vienintelis nevedęs, garbanotų plaukų ir veido dar nepuošė alaus palikti randai. „Festivalyje, kai tik atsivesiu į palapinę, tik capt ir patikrinsiu ar ne vyras“ dar prie stalo džiūgavo jis, bet Ragnaro ir kitų vyrų tai neįtikino. Pasirinkti ledai subtiliai pabrėžė jo moteriškumą. Motociklo viena ranka užvesti nepavyko, ledai varvėjo ant chromuotų detalių, kovos broliai vienas po kito jau dingo gatvės gale. Hvitserkas paskubomis sukimšo ledus ir vos išlaikydamas masyvų, ženkliai jam perdidelį motociklą atsidusęs pajudėjo įkandin.
Medžius ir pamario meldus draskantis ledinis vėjas žadėjo puikias atostogas ir ramų poilsį kambaryje. Miestelio gatvės tuštėjo, languose įžiebdamos vakaro žinių tv ekranus.
2020-04-05 23:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-06 07:59
Žillis_
Tai daugiau  vienos dienos pastebėjimų dienoraštinis įrašas, bet ne esė. Nėra blogai, bet trūksta ,,vinies''
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-06 07:33
ONYX
Ira jeusmas kat rašatia kas ant siailės užėjna ir vot nia jus pac a ta jusų siailė valda plunksnakatis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą