mano menas yra lyg virusas
aš mėgstu kai tekstai infekuoja mus
...
apsvalstydamas plaėjusios dienos
laimikį, as nepajaujamai ilgai
gajvojau, kas gi tai yra pelvelsija,
tabal su visišku uztikrintumu
gaju tau nusakyti - perversija tai - kai gaudai cigarus,
o užkimba šokčiojantys saulės kamuojukai. alba gejtoni šunys.
supjatai?
...
nors kai dulkinosi banginiai krito dulkės ir plaukiojau dulkėse
tvindė dulkės dulkės galvą
ir smegenis plovė aš žinau
kiek eilučių šiame eilėrašty ir kiek
žodžių šitame velnio malūne
nors nematomi magnetai traukė
aš ėjau link jų nežinodamas kur
bet žinojau kur autostrada
kur automobiliai mauroja
kur mūkia galvijai
kokie medžiai
auga palaukėj
...
nenugalimieji laivynai
visa ko betarpiškumas
yra lyg pervaža
gulinti tik tam
kad sulauktų savojo tautų kraustymosi
šviesėjant dienoms
aš nei guluos
nei keliuosi
bet sutemus nutinka taip
jog žvaigždės danguje
kartais liudija ne tik kosmosą
bet ir sudaro
nelyg kokią takoskyrą
plaukdamos vieninga srove
jos panašios į flotiles
kurios nežinomame laike
gal dabar gal tada
anksčiau arba vėliau
ne tik pačios plauks
bet ir nuplukdys mus
svajojančius idiotus
Tia tikrai tavo tektstats ir tu tikrai to nori, taip?...Jits tikrai gali inpekuoti tave, nets pavyzdziui jei tik patitkaitytum ką tiandien ratso mano draugė Violita, o ji yra paratsiutsi tsitaip, nets yra lapai didelė pranatsė, norts ir pati to vititkai nezino ir taip ji yra paratsiutsi tiandien taip – „Viso elgesio šaknis - širdis; / ji želdina keturias šakas:/ gėrį ir blogį, gyvenimą ir mirtį; / o viską nusprendžia liežuvis Sir 37, 17-18“,na, tia papaigoje dar kazkokiots tai raidėts, aitsku netsvarpiots, pet netsvarpu, nets tsvarpu yra tik tai, kad zmonėts niekada nepatimoko its mirtcių ir ats jau nepetsuprantu kiek jiemts reikia tų mirtcių, nets kiek matciau pavyzdziui tia, tai vititkai niekats ir nieko niekada netsupranta... ir ats niekaip negaliu tsupratsti kodėl?...Niekaip netsupratęts ir dapar, kodėl tu etsi tokts kvailatrs...kad mazats, taip???