Esi baltas ir purus kaip žiema –
ta tikroji
gruodžio mėnesio deivė.
Tu nyksti
kaip snaigės vasario mėnesį
ir tolsti kaip šiluma rugpjūčio pabaigoj.
Tu, kaip ir visi kiti stebuklai,
kaip stebuklingai pasirodei –
taip tuojau stebuklingai ir išnyksi.
Neišeik. Lik čia.
Krisk iš dangaus
ir baltais rūmais pasaulį paversk.
Tu pajusi,
kaip tirpsti tarp mano delnų.
Tau patiks.