Rašyk
Eilės (73106)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2497)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tai yra poema. Poema tau apie reikėjimą ir tikėjimą. Esaties kitai esaties daliai. Ir apie svarainius. Joje – aš, sėdįs autobuse. Oras troškus, per dieną išjudėjęs ne ką daugiau, nei druskos rūgšties ežerėlis vandenyno dugne. Ir tokiame, aš sėdžiu autobuse, ore galvoju apie tave ir tai, kad tau patinka moterų šlaunys. Ar man tavęs reikia čia? Karštame, apsuptame sintetikos ir ruskoje radijo garsų? Galėčiau galvoti apie moterų šlaunis net ir be tavęs. Sėdynė į dešinę nuo manęs sutepta tamsiai. O atlošas priešais brūkšteltas tapačia, oksidacijos nurudinta terpe. Noriu pasilenkti ir pauostyti, sužinoti ar atsiduoda pigiais peiliais, galvoju ar savininkė išsitepė šlaunis, ar buvo su sijonu, ar kelnėm. Kartoju, ar jos šlaunys sudrėko, vėl pamąstydamas apie tave.

Senė sėdėjo obelų apsupty ir pjaustė svarainius. Jos kojos buvo ištinusios, į blauzdas įsispaudus guma vilnonių kojinių. Čiupau pusę ir greitomis kramčiau. Rūgštis sprangino, aromatas gniaužė kvėpavimo takus, o sėklų laivelių luobelės pjaustė dantenas tarpdančiuos. Bet sutryniau į gabalus ir prarijau. Jaučiau kaip gumulas gabalėlių slenka gerkle žemyn, skausmingai pasitinkamas stemplės.

Šalia prisėda žmogus su windbreikeriu. Dvelkia vos vos minsku tarsi sutrauktu perpus, užgesintu ir pabaigtu prieš tai numetus zebrinį blizgutį žemėn. Ką aš meluoju, koks dar vos vos. Dvokia, fucking dvokia, norėčiau tai šnabždėt tau petin, o tada palikt du brūkšnelius įspaustus viršutiniais dantimis, iš kurių vieno kamputis seniai nuskilęs ir laiko nubukintas. Nevengčiau tavęs net kaip per visą dieną drabužių pūkelius rinkusio, prakaitu įmarinuoto žmogaus-maišelio. Tai aš taip šiandien važiuoju, supranti, jis dvokia prie manęs, šiugžda jo sintetika, ką ten siela šiugžda ir die, man seniai niekas taip nekvepėjo. Net tu taip nekvepėsi. Bet ta patirtis, to kvapo jautimas niekada nebus toks pats, jei negalvosiu, kad apie jį tau pasakysiu. Reikėjimas neegzistuoja. Nei tau nei man – esatis pati save įgalina. Tačiau, paradoksaliai, neįmanomas atvirkštinis variantas. Yra ir viskas. Ir tikėdama, ką aš čia sakau, pasitikėdama, kad man tavęs reikia – tu pati įprasmini savo būtį manojoje ir savęs reikėjimą. Ir aš pasitikiu tavimi.

Svarainiai kvepia žvalumu. Teigė man ji. Ir aš noriu ja patikėti. Noriu, kad tai būtų tiesa. Kad ta žvaluma išliktų net juos sudžiovinus, nuplikius bet kokią gyvasties dėmę verdančiu vandeniu. Tris kart. Noriu įsiminti šį jos pasakymą tiek gyvą, kiek gyvumo suteikia raudonos gumos įrantos jos pilktelėjusiai kojų odai. Noriu tą tikėjimą ir jau net nebesvarbu, ar tai tikėjimas žvalumu, ar kita svarainio savybe, perduoti kartoms tiek ilgai, kad kažkuriame perdavimo taške niekas nebetikrintų ar tai turi tiesos potencialo.

Dabar sėdžiu tarpmiestinio autiko gale. Tamsu, tyliai groja radijas, kvepia kebabu nuo dar kito, tamsoje boluoja šaltuko įkalintos smilgos, o mano kairėje – menstruacijomis ištepta sėdynė. Svajoju kaip aprašysiu kokį čia nuotykį patiriu, kokia ši kelionė turininga, kiek daug ji reiškia, kaip patyriau nušvitimą ir, kad nesijaučiu liūdnas. Bet tiesa ta, kad prieš pusvalandį sėdėjau stoties tualete ir valgiau ryžius, nes bijojau, kad jei padarysiu tai salėj – apsauga palaikys bomžu, arba apkosės kokia nors boba ir mirsiu. Todėl ėdžiau juos tulike, su improvizuotu, iš jogurto dangtelio susuktu, šaukštu. Sausus, vos vos rūgštelėjusius nuo acto ir kuprinėje sumuštus į homogenišką masę ryžius iš polietileno maišelio. Meldžiau užjūrio dievo, kad neateitų kas į gretimą kabiną šikt, skubiai ėsdamas meldžiaus, paskutinį šaukštą žadėdamas jam paaukot, meldžiaus. Nepaaukojau. Žmogus, gal padaras, gretimoj kabinoj garsiai šnopavo ir stengdamasis sulaikyti. Dėl to garsiai sukvatojau, dabar, jau autobuse prisiminęs: mano ryžių spiros, prieš jo sulaikyt bandomus, bet vandenin pliumtelinčius gabalėlius. Ar tau manęs reikia? Nereikia. Kaip man nereikia ėst ryžių tūlike.

Kybo juostelėm supjaustyti chruščiovkinės virtuvės palubėj. Ir nesvarbu, kad langai plastikiniai, ar kad naujos plytelės. Vistiekui, tiek pat duslu kiek duslu autobuso gale. Kybo juostelėm supjaustyti ir sutrukę bekvapiai. Už lango beržas meta geltonas dulkeles ir palangę nuspalvina suteikdamas kybantiems graudesio aurą. Kybo ir kybos iki kito pjaustymo ir vėrimo ir kabinimo.

Dabar sėdžiu tarpmiestinio autiko gale. Šalia nieko nebėra,  esu paskutinis keleivis. Noriu sugrūst nosį į tą dėmę, pajust sūrstelėjusį kraujo kvapą ir prisiminti tave kaip subjektą, kuriam perduosiu to kvėpsmo patirtį. Bet esu bailys. Esu bailys ir nežinau kaip būti kitokiu. Dėl to pasakoju tau apie svarainį. Kurį prarijau. Kurį prarysiu. Svarainį, kurį pasitinka kažkieno įsčios. Kuris bus pamirštas, gal net sukels šlapimo pūslės uždegimą užsibuvęs, bet anksčiau ar vėliau išstumiamas. Kaip paleidimas. Kaip persileidimas. Kaip yra gimtis žmogaus, kuris nežino, ar yra reikalingas. Sterblėj tau džiovinu.

2020-03-30 00:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-11 21:12
išėjau medžioti
Reikėjimas ---> poreikis, joje autobuse ---> linksniai per arti. etc. eilutė po eilutės. Lavinkit stilių, paskui gal ir siužetas ateis, istorija kokia įdomi.

Dantenos tarpdančiuos nuginklavo visiškai. 

Diletanto darbelis. 

Viso neįveikiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (4)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-07 19:04
bobikė virš trim
nu jo, biški prastai parašei emocijos pagauta
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-03 23:46
Gringo
jūsų istorijoje neužčiuopiu istorijos
turbūt numanau visus post ir post post, o vis dėlto...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-03 15:00
agnieskar
5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-02 19:25
ONYX
Man impanoja šytame tėkste jeučemas pasitykėjimas. Vot tyk kėk jamia miano a kėk blėfo sunku spriąsti - rėjkėtų skaititi darsik
O biat tačeu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-01 20:46
RenapoezijaPlaštakė
O. Senai tave mačiau. Kažkaip ydomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-01 16:57
Svoloč
Kažkaip iškart nerašiau, nes buvo truputį keista - lyg ir neblogai, netgi gerai ir įdomiai, ir kartu kažkoks balaganas, bet dabar perskaičiau tako apibūdinimą ir pritariu jam, jis lyg ir pasakė, ką aš galvoju, nors tuo metu nežinau, ką galvojau, bet tikiuosi, kad panašiai. Ta prasme, kad gal kažką ten reikia padaryti daugiau su tuo tekstu, arba mažiau, gal ką paveržti arba atleisti, nežinau, bet visumoj geras, stiprokas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-31 20:25
tictac_it
Manoji aš pats ir manoji aš pati nelabai čia sutarė dėl kontrkultūrinio opuso. Na normalu - amžinas konfliktas. Tekstas nėra tobulas, nes nuo mąstysenos, o kaip sakė kas ten ... dzin, aišku :) Pakankamai sveika (tikiuos) šlapimo pūslė sako - šitas rašinėlis yra vertas 3. Taip. Nepaisant kosmoso bobučių ir kitko :)
Bet tekstas savotiškai mielas - kažkas pasiilgo provokacijų ir tikro netikrumo. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 20:00
Lea
Lea
Realybė subjektyvi kaip kelionė autobuso gale - vaiskiai troški, paveluotai neišdrįsta ir branginamai primityvi, kolei netampa sentimentali.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 18:59
neonas2
permečiau stengdamasis neskaityti, o tik atsiminti, ar tą kaulą galima pasilikti ramiai pagraužt. dar neramu, padėjau po lova ir įsičekinau, kuriame kampe.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 11:44
vakvakas
Kosmosas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 11:34
gogo
kas pjiveltė suglįzti?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 11:14
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 11:01
Pranas
Smarvė yra smarvė, kad ir kaip pedantiškai tvarkingai aprašyta. Gaila joje praleisto laiko. Pats, deja, esu dėl to kaltas. Būk!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 00:17
Luiza Šarlotė
"Kaip yra gimtis žmogaus, kuris nežino, ar yra reikalingas."
Neprapulk. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-30 00:15
v__
v__
oho, nemirtingai rašai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą