Epilogas

Dabar ramu,
Kai skaičiai tyli,
Kai dienos, mėnesiai,
Lig soties atsidžiaugę žaidimu
„... ar myli, ar nemyli... “,
Paklausia tyliai:
Beje, kuri dabar diena,
Ar vasara už lango,
Ar jau atsėlino žiema?
Tada – pats sau esu knyga,
Jos lapuos, prieš save,
Žinau kiekvieną įrašytą žodį,
Šiurena baltas laiko vėjas juos
Baltam praėjusių dienų lauke,
Toks baltas,
Kaip balti plaukai
Nežuvusio kare,
O aš girdžiu,
Kaip laikas žaidžia
Su mana klausa,
Artėja
Epilogas...