Priklausau tau
Tranko mano šauksmo aidą
Nesandarios saulės durys
Kregždėmis laukimas nardo
Plunksnas šiaušia juodas vėjas
Medžiai mąsto žievę rauko
Į metus įsikabinę
Šitiek laiko prastovėję
Žemei jie mažiau priklauso
Mano mintys tartum bitės
Dūzgia net naktim be miego
Šluosto akinius žibintai
Pakabinę nosinaites
Ant jazminų balto krūmo
Mėnesienoje dejuoja
Laikas pareigą atlikęs
Labdarą ne tam išmetęs
Dirvoj miręs rugio grūdas
Šitaip daigui tik priklauso
Priklausau tau
vergas nuosavų grandinių
skamba muzika laukinė
šakomis akis pridengia
vis tą pačią vis tą pačią
šitaip kurčias šitaip aklas
net išgertas šventas vynas
mano kraujas nesušyla
skambantis aukštybėj varpas
taip bažnyčiai tik priklauso
kregždėmis laukimas nardo
vis po vandenį gyvybės
iš to kieto ryto oro
suka jos lizdus iš seilių
svetimoj padangėj deda
meditacijų kiaušinius
ten snapelis mažo paukščio
lukštą kaldamas pavargsta
šitaip aklas šitaip kurčias
šitaip niekam nepriklausęs