o laikinas ir trapus drugy
mano pasauli
nuo sienos ant rankos
sutrupėjęs į miltus
katinas lėtai žiojasi
trūkčioja liežuvis
banga lūžtanti
ant denio per kojas
teku trachėja
karšto vyno slenksčiai
tarpžemyniniais trombais
aklavietėse
kur pasisuka laivo nosis
griausminga jūra
nustelbia klyksmą
mirusių žuvėdrų
išjungiu s o s
aš ir drugys
abu
pavėjui