kaip tu su juo gali

...




veidas išpurtęs toks iš po žemių
iškastas nors negeria - nepajėgia
sako per vestuves
savo žmonai į sterblę privėmė

galėtų tą savo veidą užsimarinuoti
pasidarytų panašus į moliūgą ir
į agurką ir tai būtų geriau
nei eilėraščius apie ūsiukus
sulą varvančią į klevo lapus
nuo pat pasaulio sutvėrimo
bei lelijos lapus
po romulo vilkės speneliais rašyti

bet ne
neužsimarinuoja
burną lyg žaizda - motina
tą vargšą
karštas bulves
ryte ryti versdavo

vis žvilgčioja per petį
per savo paties petį atsisukęs
tarsi jį būtų serafimas akrobatas
ir kentaurė su nukirsta galva darę

o po to pamainom
trys čigonai ir dvigalvis ežys iš
orkaitės

galva apmūturiuota
sakosi norįs
panašus į sufijų būti
o ištikrųjų
dažnokai į snukį gauna

kai cigarus į nežinomą žemę
plukdžiau
atėjo neregėtino pasibaisėtinumo
vaizdaregis

tie ūsai jau kaip mano
pionieriškų sportbačių batraiščiai
kuriais skandintas skruzdes
katinams prie uodegų raišiojom

tas veidas jau šaltiena pavirto
spokso iš šaldytuvo
bei maldauja pagarbinti

tik nusispjoviau į jį
o tu ne tik pagarbinai anąjį
bet seiles manąsias seiles
drėgna grindašluoste nušluosčius
bučiuoti ėmei

dargi priglaudei prie tarpkojo
ir jau nebežinau kuriam iš jūsų
seilės varvėjo
ir jau nebešluostei

kaip tu šito glitėsio
gali prašyti
kad jis tau nugarą patrintų

ta proga
tegalėčiau parekomenduoti
tik filmą
apie paukštukus
ir kaip du vyrai vieną moterį prausia

paralyžuotą maniau
bet pasirodė kad mirusią
dar prie gaktiplaukių
visokiausių spalvotų
siūlelių priraišiojo

taip daroma du kartus
per vestuvinį pokylį
ir prieš išlydint

žinau jos vardą
ir pavardę
bet nesakysiu

jergutėliau nesusivokiu aš
ko tu iš manęs nori
tu šaltienos
tu kiauliasnukio garbintoja

eitum laukais sukdamasi
kaip persų fanatikas
būtum panaši į vilkdalgėlį
į vilkelį ir į vijurką

prašytumei kad
gražiai perskeltų perkūnas
kad gerai išdulkintų patrimpas

nesižinai kas atriša
ir kas suriša
nes nesupranti meno
moterie!