Nematomas slibinas

Danguje čirena vieversys
varnėnas sodriai atkartoja,
Žemę dengia tamsus debesis
slibinas nematomas sekioja.

Jis kerta brandų javą iš peties
pasislėpdamas daiguose,
netenka Žemė išminties
ir šilumos delnuose.

Jis šliaužia,
keičia spalvą  nuo šviesos,
kad nenukirptų jo karūnotosios galvos;
ginklas ruošiamas nuožmus
ardantis jo slaptus namus.

Kiekvienas pavasario oru kvėpuoja
ir ranka ranką pavaduoja,
viltingai žvelgia į pavasario žiedus,
nes vyšnia vėl sukvies visus.