Tavo kūnas –
Šiltas pienas,
Vaistažolių aromatas,
Nuodingų žolių kvaitulys,
Tinkluose suspurdėjęs nerimas.
Teka lipnus,
Pulsuoja pirštuose.
Taip klampu,
Taip neatskiriama,
Nenubučiuojama nuo lūpų,
Nuo grakščių įlinkimų,
Nuo vėsos prie karščio.
Prie nebūties ribos.
Išnykimas…
Levitacija…
Prie netikėjimo realybe,
Prie dejuojančio klausimo:
Ar čia aš?
Kas su manimi?
Neatsisveikinęs protas,
Skausmingas lengvumas.
Krenta suodinos marškos,
Plevena
Baltos permatomos skraistės.
Kaip lengvai slysta rankos,
Sukeldamos
Kraujo audrą.