pusiau

gyvenimą peiliu
kaip pilnatį į dvi delčias
į meilę ir į mirtį
ant stalo raiko rankos
sakinius kuriuos kas nors įmes
į tarpdurį
kai durys trankomos
tuo pat metu iš pusių abiejų

ir mes
praradimus susipilam į stiklines
akis ir matome kaip veržias
per kraštus tyla
o mostas šaltas
tiesiasi į praviras duris
nepriekaištingas nes
nuleistos akys
neišduodančios savęs

nuslysta stalviršiu
geltonas spindulys
duris uždarom vienas kitą
įsileidę į save
ant dugno mėnuo nedalintas
veidas tirpstantis
pilnatvės taškas
saviapgaulės lopiniu
per sieną
trintukas šviesai
ritas

tavim pasišviečiu
ir blaškos 
per taliją suspaustas mėnuo
nelikt ar gimti
užsimiršęs delčiose
nuogumas prie kėdės
su savimi prasilenkia matytas
savęs neatpažįstantis
daliklis
pusės pusė
atlošas raidės