Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mano Dievas kalbės su pasauliu, kurio nebeliko,
Su visais užmirštais ir užmiršusiais savąjį laiką,
Ten už kaimo rytais pasigesi aršiausio skaliko,
Vietoj jo los ir skalys pavargusi laika.

Senas žvejas rymos ir į eketę masalą mėtys,
Gros trambonu žara, bus  klaidu ir baugu iš pat ryto,
Apsigaubki pečius — senas šalis ne užmirštas skėtis,
Miško aidas tolyn, vėl tolyn basnirčia nusirito.

O namuos bus tylu, taip tylu kaip po  pirmojo  karo,
Pasijusi lengva, žvakės degs ir akimirksniais  krūpčios,
Nesiliesk prie ugnies, vėl šešėliai paklydę nubąla,
Tiktai protėviai žvelgs iš portretų bauginančiai rūsčiai.

Pakalbėk su manim, mano tėve, kurio nepažįstu,
Iš kažkur pareini, o išeiti visai nenorėjai,
Tavo kelias tamsus, akmenėliais nuo pajūrio grįstas,
O kely, kur klydai, pasitinka vien palaidas vėjas.

Beldžias senas žmogus, savo naštą sudėjęs į maišą,
Ant kupros jam gūnia, sarto arklio nuplyšęs apklotas,
Šeimininkė jauna duonai tešlą prie krosnies užmaišo
O lange žiburys — toks ugnelės plazdenantis gaisas.
2020-03-11 12:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-12 16:09
Laila
Man patiko, jautrus kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-12 14:12
Zibintininkas
O man šis eilėraštis tikrai patiko, nesuprantu, ko čia kimbama. Pirmoj strofoj 4 eil. su ta laika trūksta kiek skiemenų. Būtų labai graži mintis, kad pasigesi skaliko, o girdėsis kaip skalija kosmoso laika. Tada labai gražiai susirištų mintis, kad nebeliko pasaulio. Ir man nieko čia keisto - juk kalbama apie senąjį papročių pasaulį. Reikėtų dar kai kur su kirčiavimu padirbėt, bet šiaip itin jautrios eilės apie protėvių portretus, apie tėvą ypač...
Paskutinėje strofoje tas "apklotas" neturi jokio rimo, bet tai galimas meninis užmanymas.
Ir negaliu parašyt mažiau 5 už stiprią kūrinio energetiką. Reikėtų dar pašlifuot šitą deimančiuką. Bet jis jau dabar turi savo vertę...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-12 06:39
Violita
Šį kartą silpnokai, mano manymu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 23:44
varna
jei jau nebeliko pasaulio ką ten bekalbėt
pirma eilutė neįtikino
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 20:33
Erla
Pirmam posme pamestos 2 nosinės.
Bandyta perteikt nuotaiką po pirmojo pasaulinio karo.
Sudėtingas uždavinys, istorijos virsmas, Lietuvos nepriklausomybė.
Tema reikalauja gilumo, o čia paviršium perbėgta. Daugkartinio naudojimo meninės išraiškos priemonės.
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 20:01
Kriso Harė
na, Atėja - truputį nostalgijos, truputį liūdesio, ir nerimo kažkiek. Jūsų atramos ties šaknimis, ir to iš žmogaus neatimsi nei vieno... Gal 5- už jūsų kūrybą, retai užeinu nes. Tiesiog taip nemoku, ir jaučiuosi čia kaip dramblys baleto mokykloj:)...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 17:58
amina88
Tekstai tekstai, na turi kažkokio paprasto grožio - ir pagrindinis tekstas ir "kritiko" refleksija keista. Tik tiesiog neblogi kūriniai, perskaitei - pamiršai.  3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 17:38
Mintautė
Taip gražiai čia surašėte.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 16:12
Juozas Staputis
Šviesos kelias iki negęstančio žiburio langa.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-03-11 15:36
tictac_it


Trambonas suskambės it kokia ryla tarataika
Kris lašai netekties atvirkščiai - tiesiai į dangų
Po kiemą trankysis  kažko ieškodamas laikas
Tvarka ta pačia eis dienos kaip visad nerangiai

Vis labiau užsiliks vakarai pamiršę ryto aušras
Senas žmogus tai dar bris per mantas upės link
Nors jau ir supratęs kad nieko daugiau neatras
Vien tik ramų žodelį vairuojančiam valtį - pasislink

Mantos su savim neturiu, viskas buvo ne mano
Akmenėliai, duonos kvapas, portretai protėvių liūdni
O paliktam krante tegul ožkos ir avys vis ganos
Juk tik tam kad žolę rupšnotum - tik tam ir gyveni   :)


Toks komentaras - gal šventine proga, ką aš žinau :), eilėraštis nėra kuo išskirtinis, tai ir komentaras toks ...  3+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą