ties slenksčiu priešais beprotybę
jai įsiskverbus ir lašant
sūriais lašais kai siaunas batus
griebią trečią likusią striukę ir neišeina
kai raktų negauna
nuo namų nuo ratų
kurie nutolinę paima
blokšdami į nežinios tamsumą
juokas švokščia su pykčiu baidydamas
laikas jį pasirinko ar jis pasirinko
kai grįžo ilsėtis
it mirtis priartėjo
neklausdama smogė iš nugaros
kartodama ašašaš
prieš moterį
kėdės neatitraukė
durų nepravėrė
lyg balsas sąžinės kalė
kaltakaltajikalta
jineaš
paviršiumi slydo iš rankos
jos nepaduodamas
išeidamas iš ribų
tarp taisyklių
prieš eismą per sausakimšas galvas
**
sutikti
nepaleisti
nepraverti dar durų
kad tik neišeitų norėdamas
ne
kuris filosofas patars