Randu savo gyvenimo kryžkelėje.
Prieš mane vinguriuojantys keliukai, kur nori ten eik.
"Negaliu grįžti, ar eiti į priekį,
Kol nesurasiu to, ką pamečiau.
Teks paleisti ateitį ir įsikibti į praeitį,
Arba išlaisvinti dingusiuosius, ir griebti ateinančiuosius
O gal... likti ištikimai dabarčiai?!
Ir gyventi po rytojaus.
Eiti keliu ir neatsigręžti,
Ar keliauti kitu, klaidingus pasirinkimus atsirūšiuoti.
Tiek kelių pasiruošę laukia,
Tiek kartų teks skalauti burną, kad pasakytum kažką naujo,
Ir pamiršti tuos žodžius, kurių nereikia išleisti,
Ir palikti tuos darbus, kuriuos reikėjo padaryti
Apgailestauti dėl pasyvių veiksmų, kurie ištatuiruoja man kryžių ant nugaros.
Ką turiu pasakyti te lieka užmarštyje.
Reikalingi dalykai dažnai veda į netrokštamą skurdą.
Parduoti savo sielą, ar riedėti link sandėrio?!
Vis tiek reikės pasirinkti!
Nuspręsti, kuriuo šunkeliu eiti, ir ką palikti užnugary
Negaliu amžinai stovėti viduryje..."
Stovėdama gyvenimo kryžkelėje bandau galvoti.