Miesto šypsenos

Vėl begarsiais kulniukais
Aš žingsniuoju po miestą.
Jis pasveikina savo
Nuoširdžia šypsena.

Būna ji lyg auksinė,
Kai spalvom rudeninėm
Nusidažo šešėliai
Paslaptingam rūke.

Sidabrinė pasklinda,
Kai ledinės snieguolės
Švelniai šarmą išbarsto
Ant paviršių pilkų.

Šypsena mėliu dvelkia,
Kai našlaičių žiedeliai
Tik pabudę, jau skleidžia
Savo grožį ryte.

Žalią šypseną miestas
Skleidžia vasarą šiltą,
Kai jauki ramuma
Glosto stogus namų.

Šypsena raudonai
Nusidažo, kai dangų,
Vakarojanti saulė
Bando žadint karščiu.

Miesto šypsenos keri
Savo grožiu ir siela.
Miestas bunda, sulaukęs
Ryto oro gaivaus.

Tik tarša neramina,
Ji lyg virusas plinta,
Visą šypsenų grožį
Sunaikina, deja.