tolygiai iki dingsmo perlaužtas perpus

kai baigdavos lyrika kurią
būtina darkyti kad prieš nugaišdama
putotomis lūpom ką nors pasakytų

kas kartą
mus lyg muses išmesdavo iš barščių
iš pavasario iš bet kokio
laikmačio ir meto

stengiamės atsigriebti
krevetės ir moliuskai gieda
ant mūsų kranto

negražu šitaip vogt iš mirusių
bet ką bepaveiksi ir kas belieka
jei gydytojai
neišrašo tau recepto

kurio vienoje pusėje nesvarumas
ir visos iki vienos jo  būsenos o kitoje
mėnulio  gelsvojo tabletė