kai baigdavos lyrika kurią
būtina darkyti kad prieš nugaišdama
putotomis lūpom ką nors pasakytų
kas kartą
mus lyg muses išmesdavo iš barščių
iš pavasario iš bet kokio
laikmačio ir meto
stengiamės atsigriebti
krevetės ir moliuskai gieda
ant mūsų kranto
negražu šitaip vogt iš mirusių
bet ką bepaveiksi ir kas belieka
jei gydytojai
neišrašo tau recepto
kurio vienoje pusėje nesvarumas
ir visos iki vienos jo būsenos o kitoje
mėnulio gelsvojo tabletė