Valandos

Vienos valandos miega, kitos gieda.
Manosios inkščia.
Vienos giedrėja ir nuogoms ne gėda.
Manosios debesimis užslinks čia.

Vienos valandos kaupias
ir į minutes, kurių darnios kuopos,
kreipiasi, įspėdamos kokios kraupios
dykumų akimirkų smėlio kopos.

Vienos valandos tinsta, kitos bliūkšta.
Manosios trinčiai ruošiasi.
Vienos prakala ryto lukštą,
manosios tvinksta naktimi rožėse.

Vienos valandos visada vienos.
Kitos plonai suraikytos.
Manosios išsišokę lyg venos
grįžti kraujui sunkiam lyg plytos.

Viena valanda kiton įlenda
ir niekuomet nepabunda.
Manoji, praradusi gylį, į indą
tylos ratilais įsuka skundą.