Kaip man trūksta Tavęs, mano mama
Tavo rankų šiltų, gailestingos širdies
Sapnuose vis regiu savo gimtąjį namą
Negandos, žinau, čia manęs nepalies
Pasitinki Tu mane prie gonkelių
Tyliai ištari: “Kaip gerai, kad grįžti“
Noriu galvą padėt Tau ant kelių
Prisiminti laikus, kada buvom maži
Mes nueinam abidvi į sodą
Kaip linksmai čia bėgiojom vaikai
Obuolių jau mažai, bet parodai
Kad saldainių skanių man dar palikai
Kas dabar pasitiks prie gonkelių
Apkabins, nuramins, pagailės
Tavo rankos seniai jau atšalo
Niekas nepakeis taip mylinčios širdies.
2016m. birželio 4d.