Pasikartojimai

vasario vakaro darganoms
tirpstant
lėtai plaukia
pilkas dangaus laivelis
virš tavo lankos
kurioje ganai aveles
jos tokios ramios
rupšnoja vakarykščio
sapno likučius
kartais sumekena
suskaičiuoji ir išeini
ieškoti tos vienos
per šviesmetį nutolusios
kol suvoki
netinkamas laikas
kai gegutė kukuoja vidurnaktį
išdidžiai apsidairydama
tarsi ieškodama
tarsi galvodama
kiek kartų tau kartoti
tą patį vakaro etiudą
kai tirpsta vasario darganos