švilpimas prišaukiantis iliuziją

jeigu vėjas už lango
bandytų tave išsivesti
neik su juo nes tai maja

tai juodosios kiaurymės
žvilgsnis į mus
iš kurios juodvarniai
pakyla ir iš kur
į naktinį žygį išsiruošęs
apuokas prasklendžia tyliai

vėjas tik sužadina godą
sukryžiuoti pirštus
kol sukasi kasdieniška rutina
kaip dervuota lazda katile
ar kaip juodo vinilo
plokštelė

jeigu raidė iš knygos sunkios
pakviestų tave - neišsiduok
taip moka ir velnias
žinantis tavo vardą

šis vakaras kaip niekad ramus
paukščiai suka ratus
tarsi suktų kadrus
kuriuose tu gyveni
o raidės titruose
prišaukia velnią

matrica iš kurios varva sula
daug kartų už tave galingesnė
kaip pasąmonė už sąmonę