Kartais

Mes kartais naktį girdime garsus.
O gal tik jaučiame bangas,
Palietusias jausmus?
Pažvelgę į beribį juodą dangų,
Aplipusį balkšvais rūkais,
Palyginam svajas, sapnus ir buitį.

Palaima sėlina arčiau. Nedrąsiai...
Sustingę mąstome: “Tai jau mačiau”.
Kažkas surinka garsiai:
- Aš čia. Esu. Ten kur ir Tu.

Medžiai kuždasi: “Būsim kartu”.
Kodėl visą tai suprantu?

Sugrįžkime prie garsų,
Kol dar ne ramu...

                          02-04-03 - 29