Šiandien daugiau nebeklys.
Klaidos išsisklaidė ir gerai, kad vienišos liūdi.
kvapai susigers į užuolaidas.
Langus įstiklins. Gal ne visus. Gal kelis.
Arklidė, nors iškaboj parašyta – aludė,
leis ūgtelėt skolai. Duos.
Kur dings. Visada duoda.
Ne visiems. Kiti kiek nori gieda. Bet kokią gaidą.
Ir jokios naudos ir menka paguoda.
Bet kai kas gauna ir klaida išsisklaido.
Šiandien daugiau nebeklys.
Prioritetas atsarga.
Tikimybė, kad už nugaros eina seklys,
yra. Neatsigręžti. Jokiu būdu. Sergą
dairosi net vidury tuščios aikštės,
vidury patalo. Akys jų tokios.
Tikimybė, kad viskas dar labiau šlykštės
Panaši į seklio. Tuokias
baimė ir išgąstis. Nieko sau porelė.
Kraujomaiša mažų mažiausiai.
Tikrąją priežastį, realią,
jei sužinosi, nusišausi.
Bet šiandien klysti negalima. Šiukštu.
Rytoj – tiek to. Nes
einu į priekį, o iš tikrųjų grįžtu.
Ir tai lūžis tektoninis.