tikla

kiekvieną pradžia
kokia ji bebūtų
prasideda nuo pradžių
visa kita tik bergždžių
mergaičių klastotės
gimusių iš eunuchų
ir stiklo ysčių

šią žiemą sniego pardavėjai
sniegą įrašė į raudonąją
knygą

vos  imu krist į bedugnę
vadinamą sapnų karalyste
viskas ką šiam pasauliui
sutvėriau pradingsta
bet tuojau ir vėl atsiranda

visgi aš nelinkęs dalintis
net masalas tą žino

ramybės nėra kai kiaulės
sniegeną suplėšo dantim
katinas per trisdešimt metrų
sekęs tave pridirba kiaulysčių

per šlapdribą jos ėjo į stotį
kad kur nors
iš šių kraštų išvažiuotų
bet nuo skardžio nuslydo
viena paskui kitą

lediniame lede jau
kalasi baltųjų skulptūrų
ledas
trapesnis už marmurą

skulptoriai kaukia
matydami kaip jis tirpsta
ir varva
kai kurie negyvai nusitašo

benamiai per naktį
užmigti negali
tad vokus ramsto degtukais
kaip ir dera padegėliams

malonumų keliai patepti
medumi ir klijais
per kiaušinių lukštus smėlyje
nuvinguriuoja brydės

nuo rašymo jau
atėmė plaštaką

duonmeldžiai atkišę rankas
pasiklyst nepavyksta
tik ausų būgnelius
dursto demoniškas
nelaimingų jų kvyksmas

dar girdėti kaip karštai
meldžiasi antikristas
ir vienas po kito
kartojasi klystkeliai