Visos dienos ir visos naktys išvagotos kelių ir upių,
Lenktas sparnas baltos žuvėdros į upelio gelmes panyra,
Mano veidą ir mano balsą tavo žvilgsnis už linkio supo,
Ten, kur vėlei paukščiu išlinko vėjų meistro plona rapyra.
Tu nuo kalno žvelgi į slėnį ir žvilgsniu glostai lauką žalią,
Padiktuok man žodžius gražiausius, kai tik dainius tavy prabyla,
Ten žolė tarsi mėlio rūta, tarsi laukas veši ir želia,
Panardina sakmes ir godas iš tamsos pasirodžius lyra.
Bunda tyliai žvaigždynų skliautas, nardo žuvys upelio linky,
Neužgožia šviesos mėnulis, jo pasaulis delne nardintas,
Tau ir dainiai ir giesmininkai gero kelio išeinant linki,
Tarsi gaustų varpai iš bokšto, tarsi lėktų raitelių šimtas.
Nesupyk, jei tave užmiršiu, glosto veidą nutirpę pirštai,
Tarsi aklas sakmių kupriukas vėjy vakaro rožę skina,
Ir ta rožę tokia gležnutė mano rankoj staiga numiršta,
O tu vėl atgyji ir saugai sapno dainių ir Arlekiną.
Taip, kirčiavimas kai kur stringa, rapyrą ir lyrą reikėtų galininko linksniais paderinti, o raitelius sukeisti vietomis "tarsi raitelių lėktų šimtas". 5
"kai tik dainius tavy prabyla..."
labai dailios poetinės klostės. Tik "rapyra" ir "lyra" kirčiai abiejų gale. Galima vos vos patobulinti, kaip nors su galininko linksniais, jūs tai sugebat. Ir "raĩtelių šimtas", galima būtų pvz. "ulonų šimtas" ar "dragūnų šimtas" - priklausomai nuo vaizdinio laiko.
O šiaip tai 5 ir tik 5 už lyrikos formos puoselėjimą ir tokius vaizdžius potėpius.