einu per pievą
o krinta rasos
ankstyvas ruduo
lyg ankstyvas pavasaris
kažkur sužydo
vienišiausia pienė
o man krinta rasa
o man taip vieniša
tyloje braukiu...
per šaltą rasą
ruduo šaltas
o mes basos
krinta rasa
bus šviežaus pieno
nuvažiuokim į kaimą
kada taip vieniša
džiaugiuosi žaluma
taip ramina gamta
krinta rasa
artėja dargana