Rašyk
Eilės (73050)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Senai sekta pasaka vaikams prieš miegą, nugulusi ant popieriaus... gana ilga, mano vaikams labai patikusi.

Kelionė
***

Ogi nutiko tai, ko visi tikėjosi. Maža žvaigždelė danguje staiga sužibo ir nušvietė dangaus skliautą-tokį tamsiai mėlyną, kaip rašalas. Ir staiga ji atsiplėšė nuo dangaus ir nuskriejo žemės link. Jau labai senai žvaigždelė stebėjo žemės gyventojus, o ypatingai ją domino du. Nežinojo ji nei jų vardų, nei metų, bet jautė, kad gyvenant tarp jų galėtų užaugti... Tie du žmonės turėjo raudonus garbanotus plaukus, dažnai juokdavosi, bet kartais ir susibardavo, nepiktai, tik kad parodytų jog dar balsai vietoje. Žvaigždelei ypatingai patiko, kad tas su storesniu balsu ir didesnėmis pėdomis mėgdavo važinėti dviračiu, ir ji vis pagalvodavo, kad ir jai patiktų skriejant dviračiu jausti vėjo rankas ant įraudusių žandų. Dar žvaigždelei labai patikdavo, kad tas žmogus su plonesniu balsu, mažesnėmis pėdomis ir nuostabiais ilgais plaukais, dažnai išeidavo į miškus ir ten klajodavo rinkdamas žoleles, stebėdamas vabalus ar glostydamas rasos nubučiuotą žolę. Mėgindavo, tada žvaigždelė, įkvėpti miško kvapą, bet buvo per toli ir jai tekdavo jį tik įsivaizduoti. Skriedama ji galvojo, kad greičiausiai ir jos plaukai bus raudoni, kad ir ji turės pėdas, tik neaišku ar tas didesnes, ar tas mažesnes... Ji taip pat svarstė kokio storumo bus jos balsas, bet po kol kas jis buvo toks koks buvo ir ne kitoks. Dangaus žvaigždelės, tos labiau patyrusios, jai aiškino, kad kelionė truks apie 280 dienų, o gal ir ilgiau, bet žvaigždelei tai itin trumpa akimirka.

Devyni mėnesiai kelionės, kuri buvo tamsi, raminanti, šniokščianti, staiga baigėsi ir mažoji žvaigždelė turėjo stipriai užsimerkti, nes ją pradėjo akinti šviesa.  O dar ji norėjo užsikimšti ausis, nes garsų buvo tiek daug ir jie buvo tokie stiprūs, jog darėsi baisu. Laimei žvaigždelė išgirdo storąjį ir plonąjį balsus, ji juos pažino, jie buvo šalia. Tad žvaigždelė kiek nurimo. Balsai tyliai kuždėjosi apie kažką labai gražaus, jų balsai drebėjo ir jie sakė, kad tą kažką jie labai myli. Bet jie neminėjo žvaigždelės, tad ji labai nusiminė. Nusprendė šiek tiek praverti akį ir apsižiūrėti, bet labai nustebo, kad tai padaryti tapo labai sunku. Be to žvaigždelė beveik negalėjo pajudėti ir nebegalėjo skristi. Ji ir vėl išsigando ir tada išgirdo, kaip kažkas rėkia. Rėkė taip stipriai, kad žvaigždelė net neturėjo laiko pagalvoti ar susikaupti. Ir tik tada suprato, kad tas riksmas sklinda iš jos gerklės, kad tai ji rėkia ir nevalingai mosuoja rankytėmis! Papurtė galvą, dar kartą apsidairė ir suprato, kad ji pavirto į mažytį vaikelį, kurį supa jos matytos rankos, kuriam dainuoja pažįstami balsai, o pakaušį kutena raudoni garbanoti plaukai. Tada žvaigždelė nurimo ir suprato, kad viena kelionė pasibaigė, bet prasidėjo kita, vadinama tyrinėjimais.

Tyrinėjimai
***

Mažylė žvaigždelė pavirtusi į vaikelį labai dažnai girdėdavo vieną žodį - Pilypas - ir daugybę jo variacijų, tokių kaip Pilypukas, Pilypėlis, Pilypijukas, netgi Pyliukas ar Pylius.
- Ką tai galėtų reikšti? -galvodavo, - Gal tai maistas? Gėrimas? Kas tai? - ir vis galvodavo, galvodavo, kol užmigdavo.
Kartais pilve atsirasdavo didelis tuščias būgnas ir jis tol neduodavo ramybės, kol vaikelis neatsigerdavo pieno. Mažylis ir toliau mąstydavo:
- Iš kur tas būgnas? Kas jis? Kodėl būgnas nori pieno? - bet niekas negirdėjo mažojo minčių ir klausimų, tad jam tekdavo ir toliau įtemptai galvoti, kol ir vėl užmigdavo. O miegas mažąjį Pilypą užklupdavo gan dažnai ir visada netikėtai. Vos tik jis pradėdavo ką nors įtemptai galvoti, krapštyti ar pagaudavo kokį nuostabų daiktą, pavyzdžiui tėčio telefoną, mamos mėgstamą užrašų knygutę ar nuostabių dulkių gumulėlį, tik staiga ponas miegas prisiartindavo iš pasalų ir tyliai puldavo mažylio vokus - užsilipdavo ant jų visu svoriu ir užmerkdavo smalsias akutes. Tada po kambarį pasklisdavo tiršti miego kerai, kurie atpalaiduodavo visas smarkiai įtemptas Pilypo galias, o neretai stipriai paveikdavo ir tėvelius, ypač tą, su storu balsu ir didelėmis pėdomis.
Galiausiai mažylis išsiaiškino žodžio Pilypas paslaptį. Ogi jis suprato, kad tai vienas iš daugelio jam duotų vardų. Kiti gi buvo švieselė, mylimukas, džiaugsmelis, stebuklas, išdykėlis, švelnumėlis netgi kučkelis. Visi vardai mažyliui patiko, bet keletas kėlė įtarimų, kaip antai tinginėlis ar pampučka. Iš visų jėgų stengėsi įsiminti šiuos vardus, kad kai pradės kalbėti, galėtų paklausti storu ir plonesniu balsais kalbančių burnų, ką tai reiškia.

Vieną šviesų rugsėjo rytą Pylipukas didelėmis savo kūno pastangomis atsivertė ant pilvo, nušliaužė nuo lovos krašto ir nuropojo iki jam labai rūpėjusio stalčiaus - vis matydavo, kad mama ten deda visokius slaptus daiktus. Pradėjo kraustyti, bet tų magiškų grožybių taip ir nerado, vis kojinės ir marškinėliai papuldavo ir nieko bauginančio ar ypatingai slapto. Nutarė, kad greičiausiai mama naudojo kitą stalčių slaptiems daiktams slėpti, tad iškraustė ir sekantį. Taip Pylipas ieškodamas slaptų gėrybių sukrovė didžiulius kalnus drabužių, papuošalų, skarelių, popierių, dėžučių. Sunkus darbas labai išvargino mažąjį ieškotoją ir jis tyliai susirangė kalno papėdėje, užsiklojęs nuostabaus raudonio mamos suknele. Taip jį ir rado raudonplaukė mama, kurios veido oda tą akimirką susiliejo su plaukų raudoniu. “1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10... Kvėpuok, kvėpuok“ - tyliai sau kartojo mintyse. O tada netikėtai čiupo fotoaparatą ir nufotografavo miegantį angelą daiktų krūvoje. Atsigulė šalia ir užmigo su šypsena veide, o grįžus tėčiui šūktelėjo „ turim atšvęsti - mažasis Pylipas ne be toks jau ir mažas, pats nulipa nuo lovos ir sėkmingai apsirūpina miegui reikalingais daiktais, netgi lovą sau pasikloja. Užaugo matyt... “. Pylipukas niekaip nesuprato iš kur tiek džiugesio namuose, net pyragėlių su aviečių kremu atsirado, o tėveliai vietoj kasdienių darbų, tiesiog susėdę ir suglaudę galvas vartė nuotraukas vaizduojančias Pilypo kūno ir šukuosenų pokyčius, tyliai kikeno ir laikėsi už rankų. Bet mažajam vis nedavė ramybės tie slapti daiktai, kuriuos mama ir tėtis slepia stalčiuose, ant spintų, po lovomis, spintelėse, pintinėse, netgi skalbimo mašinoje. Taigi jis sėkmingai tęsė savo žygius, norėdamas atrasti tai ko ieškojo, bet vis nerado. Tik kažkodėl mama taip nebesidžiaugdavo daiktų kalnais, o ir pyragėlių vakarais nebebūdavo.

Tuo metu, kai vyko didieji ieškojimai, atsitiko ir dar šis bei tas - ogi Pilypas išmoko vaikščioti. Kojos pynėsi, bet puikiai tarnavo įveikiant trumpus atstumus, ypač gera trasa buvo koridorius – pakankamai siauras pasiramstymui ir gana ilgas įsibėgėjimui. Tačiau jame apsigyveno labai baisus padaras, kurį pamatęs Pilypas bėgdavo kiek įmanydamas, o kartais ir rėkdavo. Tas padaras atsirasdavo tik tada, kai lauke jau būdavo tamsu ir namie degdavo šviesos, bet kartais pasirodydavo ir saulei stipriau pro langus pašvietus. Be to, jis elgdavosi taip kaip ir Pilypukas - kartais tapdavo mažytis, kartais ištįsdavo iki lubų. O keisčiausiai tai, kad jis turėjo berniuko šukuoseną, tik nesimatė, kokios spalvos jo plaukai. Pilypas visaip bandė jo atsikratyti, kol vieną dieną rėkdamas įlėkė į kambarį ir drebėdamas puolė tėčiui į glėbį. Tėtis ilgai kamantinėjo mažąjį dėl ko jo skruostais ritasi ašaros, kol galiausiai Pilypas įsidrąsino ir nuvedė jį į koridorių parodyti baisiojo padaro, kuris nenustojo jo persekioti. Keisčiausia, kad tėtis visai neišsigando, o atvirkščiai - pradėjo šypsotis, atsiklaupė ant kelių, prisitraukė Pilypuką arčiau. Kai berniukas buvo saugiai įsitaisęs, tėtis paklausė kiek padarų šis matantis dabar.
- Du, - tarstelėjo ir parodė pirštais. Vienas stovėjo su suveltų plaukų kupeta, kitas klūpėjo ir kažkodėl taip pat turėjo tėčio šukuoseną. Tada tėtis jam papasakojo istoriją apie šešėlį, kuris pasirodo vos tik šviesa pakrypsta žemyn ir ypač išryškėja, kai už nugaros ridenasi saulė arba kambaryje įsižiebia lemputė.

Pilypukas nurimo, baimė dingo, šešėlis tapo draugu, o ilgainiui ir mylimu palydovu.
2020-01-29 10:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-29 21:05
Nuar
Labiau būsimoms ir jaunoms mamoms nei vaikams. Kad žinotų ką papasakoti, kai mažasis ar mažoji paklaus: o kaip ten buvo?:))
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-29 21:04
Violita
Atkreipkite dėmesį: seniai, ne senai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-29 14:08
Žillis_
Pradžia/Ogi nutiko tai/, ,,ogi'' visai nereikalingas. Paskaitysiu vėliau, įsigilinsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-29 13:29
Juozas Staputis
Nėra prastas tyrinėjimas, pasak autorės , jau išbandytas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą