Kambarys kuriame vaidenasi žiema

Man vis tiek kad langai praverti ir ant lovos lapų prikritę
Kad šešėliai nakties ant sienų ir kuokštais šakų prikedenta

O troleibuso ūsai nukrito ir pakibo ant liustros ovalo
Mano rankos nusviro upeliais kad surinkti lietaus nesistengsiu

Nepraleisiu progos nusijuokti kai iš po lovos ranka griebs už kojų
Ir nukris prasivėrus  pandorai vakarinės suknelės štora

Sunešios man po šapą varnos iš rudens naują šmėklišką sapną
Apsiversiu ant kito šono kaip meška iš snieguoto kapo

Šoks pasiutusiai trankiai kaimynai drebins namo sijas hip hopas
Dauš stiklus audros celėj belangius kol užmigs žiemos karnavalas