Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Bohemiškoj nakty
sutikau Dviveidę Meilę:
šypsojosi man ji, karštai bučiavo.
Raudonas vynas upėm liejosi.
-Per Amžių Amžius būsi mano-
iš jos tokius žodžius girdėjau.
Kaip prieš kryžių klaupėsi,
priesaiką krauju parašė.
Ėjau per kalnus ir per dykumas,
ėjau kur Meilė nešė...
Buvo jūra „iki kelių“-
nebaisu su Meile skęsti-
tikėjau josios stiprumu-
galės mane iš gilumos išnešti.
Visas žvaigždes surinko,
po kojom man padėjo.
Sunkūs debesys dangumi slinko,
tarytum, avys ėjo...
Kada Aušros Šviesa Žemėje ištiško-
Dviveidė Meilė ėmė ir -
rūke pranyko.
<>
Likau viena po kryžiumi klūpėti...

Žiemgalos Bitė
2020. 01. 22.
2020-01-22 20:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-22 21:05
Lui
Lui
Kada Aušros Šviesa Žemėje ištiško- tos didžiosios raidės daugiau erzina nei padaro žodžius reikšmingesniais.  Metafora jūra „iki kelių“-jau tokia pabodusi atgyvena, daugiau tinkanti girtiems piliečiams apibūdinti nei meilės jausmui išreikšti.

už meninę raišką 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą