a/simetrija

pirkau karpį
ir (budelį kurį turi kiekvienas)
pameni
nešiau tau dar spurdantį
namie išskrodžiau kaip save per išpažintį
sumečiau į keptuvę
bet tu nenorėjai
tik žiopčiojai
žiūrėdamas į karpius akvariume...

()
įsikąsk į dangų tvirčiau
tu vėl rastas savo paties akyse
netvarkos pasauly įkalintas
išduok
kas keičiasi vietomis ir plinta

pameni ką laikiau už stiklo
nors ne tai  buvo permatoma
ne/simetriškos meilės svarstyklėse
                maišas pūkų akmenį nusveria

()
sukilo visi baimės triušiai manyje
jų moliniai kūnai tokie apsunkę
abejoju ar jie kada nors atsiplėš nuo žemės
suduš neveiksnūs atsitrenkę į akmenų krušą
visi  turim po akmenį kurį pasiryžę sviesti
tik kas pirmas artimas
taps budeliu sau

()
... karpio kurį nešiau tau dar spurdantį
nebuvo kam valgyti (išskyrus budelį)
sumečiau atgal į akvariumą
tu tik žiopčiojai