Atmintis

Akių rėmeliuose sustingo buvęs rytas,
Iškapsto paukštis skalsų miežio grūdą,
O saulės diskas ritasi vis ritas,
Pasaulį savo atmintin nugrūdu.

Aš nemokėjau šokt ir atgailauti,
Su saule keltis vasarai atslinkus,
Tas lengvas vėjas vėl panūdęs griauti
Kai rytas  apsistos alkūnės linky.

Viliojantys žaibai, gegutės balsas,
Kodėl taip neramiai vaikaičiai miega,
Aš tavo sotį, tavo maistą skalsų,
Vėl išbarstau ten ant pernykščio sniego.

Pakyla aitvarai, jų žalios akys
Lyg praeitis, lyg vakaro spingsulės,
Kodėl avis ganau man nepasako,
Kodėl ant patalų  Vakarė guli.

Išvaikščiojau mintis, beliko žodžiai,
Beliko aptvaras kanų atoluos,
Geriu šaltinio vandenį aš gaudžiai
Tyla vėl užkoduota mano noruos.