Gajaus lanku
pro nukarusias
beržo šakas,
siuntė į širdį
spygliuotas rožių
strėles,
laikas verpė
gijas,
audė vergiją
jausmų
ir laukė,
kad kūną
perskros
žaibu...
Nepakako
Kondoro
ir Anto
skrydžių klaikių
uždengti Mildos
sietyną žvaigždžių.