Kaip miegant ranką tavo laikau savojoj, ją
šildydamas, niekas nežino, tik tu ir aš tai
galim papasakoti tiems, kas tebesvajoja
net miegant. Išsitrina raštai.
Spalvos išblunka. Aidai išsisėja.
Niekas nežino, kaip laikau tavo ranką.
Miego valia teesie. Ją
turime vykdyti rytą ir eidami vakaran – ką
galėčiau daugiau taip laikyti?
Nejau tuo pačiu grįžtų atgal tai?
Tegul vos dulkytė.
Tegul trys keliai ir tik du asfaltai,
tegul ranka ne viena, o abi jos –
tavosios, visaip ten tais
lėtumais kelių debesijos
atsiiria pirštais įsapnintais.