Kelio pradžia...
Kiek benueičiau,
Tarsi pasaulis ratu
Žingsnius mano
Vis suktų apsvaigęs.
Nuo ko jis apsvaigęs?
Nuo Žodžio,
Kuris virto kūnu, –
Siūbuoja liūliuoja šitas pasaulis,
Išvirtęs į liūną.
Siūbuoja liūliuoja...
Vis kelio pradžia,
O kūnas,
Iš Žodžio besvorio užgimęs,
Juo eiti sunkėja, –
Tik mato užmato jo akys,
Kaip baimė paklysti liūne tam,
Pavirtus erškėčiu dygiu,
Nulydi viltingai tą Žodį,
Nueinantį Viešpaties Delnu
Ramiu...