Apkabinimas

Sapno miglos tirštėja. Rodosi
raudonuojančios lūpų pinklės,
kai lytėjimais žaidžia odose
pagalvėlės pirštų. Beginklis

mano lapkritis miega parkuose.
Skamba šildantis juoko aidas.
Besišypsanti, užsimerkusi
šoka moteris. Jos palaidos

karščio sruogos man veidu ritasi.
Akys jūrų arkliukais žiba
ir delčia iš dangaus nukritusi
žemėj dėsto žvaigždžių braižybą.

Į varinį rudenio gaudesį
skausmo titnagas kibirkštėja,
kad primintų kaip skruostai glaudėsi...
sapno miglos ir vėl tirštėja.