Snaigės kristų pamažu,
Vaizdas būtų kitoks už lango,
Bet vėjas nori būti džentelmenu
Ir šoka su jomis tango!
Grožiuosi šiuo tobulu šokiu -
Gaivalingo pasaulio darnumu.
Ne vienas - kartu
Su nebaigtu lipdyti besmegeniu.
Nors aš jam ir labai pavydžiu,
Bet sunku būt ir tuo seniu:
Dėl apsileidusių kiemo vaikų
Jo paltas dar net be sagų!
Bet jis jaučiasi išdidžiu,
Viso kiemo viešpačiu!
Jam gyventi bepigu:
Jis neturi smegenų!
Atrodo toks menkas tvarinys,
O net pasipūtęs jis, kvailys.
Nebegriauš tavęs jau atlidys,
Niekas sagų nebeprilipdys...
Laukan išėjau, kastuvą susiradau.
Na palauk, tu sniego seni!
Ir po kelių mostų tesupratau:
Aš sugrioviau besmegenį..!