Prabudau puse septynių nuo budylniko
Oj, oj, kaip anksti, dar žiovauju plačiai
Kur čia mano tos punčiakos?!
Tuoj užsidėsiu, tuoj tuoj...
Viena balta, kita juoda, belenkaip
Aj, kitos dvi po radijatoriu nukrito
Kur dar džinsai, kur megztinis, spintoj netvarka
Kai pareisiu po darbo – susitvarkysiu
Užsikaisti čiainyką, užsitepti ant batono sviesto
Ir visai nebekaršta arbata, kai po nosim šiaurė
Šoksiu aš į žieminius batus, bet sniego nėra
Todėl per purvynus einu aš drąsiai ir madingai
Toks rytas va mano paprastai
O koks rytas tavo?
Jau atvaro į stotelę autikas
Viso gero sakau tau, iki pasimatymo!