Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kai leidi tylai tirpti,
virsti vandeniu,
vandenynams išplukdyti
seklumose seniai užstrigusius laivus,
jaučiu tavo ranką ant savo peties,
kai neklausi, nes žinai,
kad ne laikas dabar.

Kita ranka laikai mano delną,
suspaudi jį,
kaip turtą brangiausią,
bučiuoji viršugalvį
ir leidi
vandenynams judėti savo tempu,
kai nesureikšmini žodžių,
ištartų per pilnatis,
kurie taip pat ištirpę
nuneša viską, kas stabilu.

Kai žiūri į akis
ir matai daugiau,
nei galėčiau iškalbėti,
daugiau, nei mokėčiau...

Kai stovi kartu –
audros epicentre
ir laikai mano delną,
nebebijau sudužti,
laiku neišplaukti,
kažko vis dar laukti,

pamirštu skaičiuoti iki dešimties,
užsimerkusi
spaudžiu tavo delną
ir leidžiu audrai vykti –
man nereikia prašyti
tavęs pasilikti,

visos durys atvertos,
vėjai gena šapus,
bangos didesnės už mus,
bet tu lieki.

Tu neišeini.

2019 12 15
2019-12-15 23:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą