Kalėdiniai nuotykiai

Artėja Šventosios Kalėdos,
Prie eglės renkasi vaikai.
Tuojau Senelis pasirodys,
Kuris pasveikins juos šiltai.

Kai kelias tolimas – nutinka
Ne vienas nuotykis jame.
Šį kartą rogės taip įklimpo,
Kad teko lipt iš jų, deja.

Dėžutės pilnos dovanėlių
Paskendo sniego pusnyse.
Tik pūpso bumbulas kepurės,
Senelio pirštinės šalia.

Tai bent prisnigo! Miškas rymo
Minkštai užsnūdęs pataluos,
Tik sumaištis šiek tiek jį trikdo –
Snieguolės verksmas – kas paguos?

Senelis kantriai ją ramina:
- Ne pirmas kartas, neraudok,
Tuojau malūnsparnį iškviesiu,
Tik mobilus kur? Paieškok.

Malūnsparnis virš miško burzgia,
Nuleido kopėčias stiprias.
Pagalbininkai greit suskubo –
Surinko dovanas visas.

Ir kai malūnsparnis virš aikštės
Pradėjo suktis rateliu,
Visi pamatė, kai pakibo
Ore dėžutės dovanų.

Jos leidosi žemyn prie eglės,
Lyg lengvos snaigės iš dangaus,
Štai ir stebuklai prasidėjo,
Kalėdų žvaigžde, šviesk ryškiau!