Diena, taip sakant, buvo liuks.
Iki sekundžių jos puikumą skaldau
atmintyje – klauseisi Mehldau,
grotuvas dar šiek tiek ir nusiplūks,
.
atrodė. Galvoje ramiai
tvarkingai guli malkos. Džiūsta
ir kaupia apie muziką žodžius... tą
istoriją vandens, apie kurią ėmei
rašyti, aiškiai jausdamas, deja,
geriausiu atveju tai link tos pusės,
bangoj sustingo vėjo gūsis,
bet atsigavo tavo viduje,
ir tęsiasi – tiesiog neri
susipažinti su tikraisiais gyliais
ir aukščiais – šito vyleis,
pabūti ribiniame vidury –
tada jau nuovargis. Jau suglebau.
Jaučiu mane jis ant menčių paguldo.
Tada vinile Mozart, Friedrich Gulda
su Harnoncourt Concertgebouw.