Simfonija

Dirigentas batutos-mostu-amen drovią
melodiją baigė. Tuo pačiu ir simfoniją,
tą turtingąją klestinčią garso bendrovę
paleido iš varžytinių. Lyg svajonę – į ją
tiek variantų vaizdų sudėta, tiek tęsta
į ateitį, tiek alpta, skaičiais žaista –
turėjai ir staiga basta.
Staiga tylą turi lyg žaizdą.
Tylą, skirtą užsimerkti, susigūžti.
Tylą, kuri kaip gniūžtė.
Ei... čia ką tik praėjo bosai!
Oho... gal prasidėjo bisai?
Žodžiai neteko kalbos... tai
garsai pikasai munkai matisai,
tai garsų salės, galerijos, menės,
požemiai, katakombos, grotai,
tuneliai, labirintai, pasenęs
žemėlapis – ir viskas tokioj ypatingoj švaroj! Tai
ir yra harmonija, kai vienu metu, vos
įmanoma įsivaizduoti,
du viename – traukinys ir lėktuvas
tave pasirenka kaip stotį.