Rašyk
Eilės (73348)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Sako, kad tai yra vieta,
Kuri apjungia mūsų laiką.
Sako, kad simboliška,
O aš nelabai turiu kantrybės to klausyti.
Sako, kad vartai atsiveria.
Sako, kad vartai buvo atsivėrę,
Sakau, kad negaliu pasakyti, kurioje pusėjų esu aš.

Mirtis labinasi,
Gyvatė tykiai rangosi ant kelių,
Esu prakeiktame mieste,
Pašvęstame kambarėlyje,
Ir išėjo, išėjo jaunuolis pamatyti pasaulio,
O kur rados? Kur anas savyje save radęs radosi?
Kambarėlyje, kurio sienos niekada nebebus tokios mėlynos,
Kokias išmokau anuomet matyti.

Kosmosas pradeda groti, kosmosas skamba mano kambaryje
Mano įrašytas balsas sako: išėjo, upe ištekėjo, ir diedas ir mergelll ka.

O aš nežinau ką daryti.
Lai pasiims mane mano paties vieduje tūnantis demonas raudona akimi.
Lai pašvęsiu pro vartus į laisvę sprogstančius visus visus visus, tuos,
Kurie mane sunaikins ir žmonės plos ir šypsosis,
Pažvelgę į drobę, nuo kurios atsiduoda prakaito kvapas.

aš nebenoriu.
Nebenoriu tekančio laiko,
Ir žinau, kad norėti - nenorėti neturiu teisės.
Ir vėl ir vėl, kaip vakar taip šiandien skauda širdyje tą vietą, kur turėtų rastis meilė, nes vidinė cenzūra jos neleidžia ant supynės prie upės, kur vartais veriasi suptis.

Kaip slėpiau tavo žiedą,
Taip ten pat paslėpsiu savą sielą
Ir tuščios akys šypsosis lenkų klientams,
Kol atverta diafragma fokusuos nežinia ką į priešingą pusę.

Kaip nugarą atsukęs sėdėjau,
Kaip pats kaltas, jog atsisveikindamas vėl bučiavau.
Kaip šnekėjau vėl niekus pagautas požemiaus pakasto priminimo.
Kaip svajojau, jog žiūrėsim vėl kartu filmus ir išties žiūrėsim, o ne ieškosim preteksto, vėl pamesti kur tarp mūsų riba.
Kaip svajojau, jog žiūrėsim filmus, o iš tiesų, godžiai be meilės draskysi
paletę, kur jauti, jog portretas pačios slypi dugne.
Kaip svajojau, jog tavęs nepamilsiu, o tavęs neiškeisiu, o tavęs lauksiu.
Kaip svajojau apie vaikus, apie sodą ir šachmatų lentą, kurioj pagaliau įsivyraus taika.

Kaip bloga svajoti nuodėmę.
Ir atėjęs Mantas į sceną, maigo aukštus klavišus, kol Kosmoso veidas nė krust tonas po tono kylant vulkanui,
Kol vartai, sakai atsivėrę, liniją brėžiu it beprotis, baleto spektaklio krašte.
Ir kaip aš svajoju, jog tai vis dar ne, vis, vis nepabaiga.
Ir kaip trenkia man demonas į pilvą, ir akys žaliu pigmentu srūva, teka pro nosį ir lūpas. Ir veidrodžio šuke perpjaunu nugarą,
ir šaltomis žnyplėmis demonas traukia iš kaži kur užsilikusius perpuvusius tavo likučius. Ir kaip demonas suima galvą ir šaukia į ausį, kol pro akį kairę siela siela siela siela.

Aš visiems padėkojau. Jog neleidžia numirti.
Ir visos jūs klydot. Bet kam ta tiesa...
2019-12-07 15:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-08 18:24
AlisaStebukluSalyje
Į lietuviškosios širdgėlos kolekciją. Haha, gruodis ir man nelimpa, bet tas mūsų tautinis savižudžio kūrybinis genas... Mano nuomone nudusint jį reikia. Nes perskaičius ką nors, nenoriu palikti su suicidinėmis mintimis. Savo turiu, Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-08 06:02
Vetra Vika
Neišsemiama kančia, skausmas, neviltis, kaip reta - širdį stingdantis kūrinys...
Šviesių minčių ir prieškalėdinės nuotaikos!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą