Sudaužyti stiklai

Gyvenimas ilgai netrunka
O jei ir trunka, verkti pratrūkstam
Draugus depresijoj praradę, meilės nesuradę
Klausomės orų per radiją (2x)

Per anksti vienatvėj pasiklydai
Nors tavęs nieks ten nelydi
Sienose skausmo džiaugsmas išsilydo
Kaip suvirintas metalas

Gyvenimą kabinai valu
Darbą pavertei eiline varke
Vartai jaunystės nuotraukas parke

Per eilinę repeticiją
Tau sugadino reputaciją
Siektos aukštumos jau liūdesiu pavirto
Tie kas parvirto, daugiau nesikels

Ir tau sunku net pagalvoti
Kad juodu pavirto net audiniai amžinai spalvoti
Ir net nepamanei
Kad tuoj gyvenimas virs mainais

Spalvos mirga akyse
Sorry, bet tavo piliulės karčios nenurysiu
Tu arbatoj maišai skysčius bespalvius
Pati sau laišką meilės dedi po pagalve

Šoka mūza pagal muziką
O tu į viską žiūri per prizmę
Žinau, nes radau tai tavo socializme

Vis sėkmę bandai loterijoj
Toj draugas. lt prerijoj
Norėčiau parašyti „man tavęs gaila“ į emeilą
Kol tu varai socdemus iš savo web'o

Žinau, tau aplinkui viskas pamoina
Noriu pasakyti „sesyte, spokoina“
Bet depresija tave geležinėm rankom surakino

Kaip nemiela
Kai praeitį apgaubęs juodas šešėlis melo
Kai išgirdau tuos žodžius
Man veidas pamėlo

Jis gi tau sakė „tavo lūpos kaip braškės“
O tu pabėgai, nes išsiblaškei
Per vėlu jau updeitui
Viskas, kas gera buvo, jau pereita
Ir viskas, atrodo, taip greita
Bet viskas taip, kas džiugu

Gyvenimas sudaužytas kaip lango stiklas
Gyvenimas - silpniems tinklas
Džiaugsmas subyra kaip trupantis tinkas

Galiu sakyti, kad netinka verkti, zysti
Bet vietoj knisti tau protą
Bandau su tavim vien makaronais pramisti

Gyvenimas ilgai netrunka
O jei ir trunka, verkti pratrūkstam
Draugus depresijoj praradę, meilės nesuradę
Klausomės orų per radiją (2x)