Depresijoj

Visą laiką maniau, kad sergu depresija. Ir aplinkiniai taip manė, ir aš pati. Ne, nieko sau blogo nedariau, ačiū Dieve. Tačiau aš tai jaučiau. Jaučiau visa širdimi. Pasirodo, kartais net ir nuojauta klysta. Apsidžiaugiau, kad nereikės gerti antidepresantų ar kitų dalykų ir panašių dalykų. Tik psichologas man pasakė, kad reikia stengtis tvardyti pyktį, emocijas, nes tai gali privesti prie depresinės būsenos. Netekau darbo, tačiau man visi linki jį surasti. Negirtuokliauju, nedarau panašių dalykų. Netgi aplinkiniai tai pastebėjo ir giria mane. Bet man nereikia pagyrimų. Stengsiuos susitvarkyti su savimi.
P. S: istorija yra išgalvota.