Rašyk
Eilės (72564)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10399)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







5. Prieš 8 mėnesius. DOROTA.

Sako darbas žmogų puošia, bet šios pastarosios savaitės Kaune mane veikia priešingai. Jei ne Jolita taip ir praleisčiau likusią dienos dalį lovoje pusiau snaudžiant. Tik po pastarojo mūsų išėjimo į galeriją daugiau nežadu pasirašyti jos avantiūroms. Šiandien vėl sulaukiau siūlymo apsilankyti toje pačioje parodoje, tik kaip ji užsiminė, jau ir pažinčiai su keliais žmonėmis, o ne tik kūriniais. Pasirodo, ji ten su kažkuo bičiuliaujasi ir tuos bilietus gauna nemokamai, o po to visus kalbina. Trumpai tariant, geranoriškai reklamuoja. Viskas ten gerai su ta galerija, tik mane kiek keistai paveikė „gidas“, pavadinsiu jį taip, daugiau kontakto su šiuo asmeniu nežinau ar norėčiau. O kaip supratau iš jo švarko inicialų – A. O bei lygiai taip pat pasirašytų paveikslų, jis yra autorius. Išvada? Jo neišvengsiu, nors ir rūpėtų ramiai pasižvalgyti daugiau, bet net pagalvoti neramu, tai ką ten dar sau galvą kvaršinti.
Ir vėl ji mane persekioja su tuo pačiu klausimu.
- Ne, Jolita, ačiū. Jau šimtąjį kartą sakau, kad aš šiandien turiu planų ir niekur neisiu.
- Neturi tu jokių planų ir tiesiog nenori man atsakyti tiesiogiai, - vėl neatstoja kolegė.
Suskambus palatos iškvietimui palieku ją darant vatą ir išeinu. Sugrįžus randu kitas koleges, kurios mus šiandien keičia ir daugiau prie bilietų temos nebegrįžtam. Skyriuje viskas ramu ir nieko ypatingo nenutiko, tačiau mane dar kaip naują darbuotoją įkyrios mintys persekioja ir pakeliui namo, ir duše, ir valgant, ir net jau atsigulus miegoti. Visur. Todėl su kiekvienu pamainos perdavimu užrašų knygelėje atsiranda sąrašas, kurį tiesiog paeiliui ir perskaitau. Kaip mėgstame skyriuje sakyti: „Kas nedirba, tas ir neklysta“, bet kai darbas kainuoja gyvybes menka paguoda ir menkas užtarimas. Taigi, dar viena diena, kuri sustiprina mano pasitikėjimą savimi, bet ir kainuoja nežmonišką nuovargį.
Persirengimo kambaryje viename iš mano batų kyšo bilietas. Nusijuokiu ir pradedu rengtis.

Ištikrųjų planų šiandienai neturiu, bet kad jau tikiu karma ir nenoriu būti melage – važiuoju į centrą kavos. Ten yra mano ramybės oazė, kuri dar kitaip vadinasi „Green Cafe“. Čia pati skaniausia moka, o ir niekas nieko iš tavęs nereikalauja. Pirmąsias dienas po darbo dažnai važiuodavau į centrą, kur galėdavau valandų valandas eiti Laisvės alėja su puodeliu kavos ir po mažu nusimesti nuo pečių įtemptą darbo dieną. Neturiu daug draugų Kaune, todėl tas noras su kažkuo išsikalbėti, kartais ir pasiguosti, spraudžia į kampą ir vienu metu visai negalėjau su savimi susitvarkyti. Tada pradėjau daug vaikščioti. Tiksliau, net labai daug ir suradau tame poilsį. Šis vaistas vis dar veikia, todėl saikingai neperdozuodama vartoju.
Nežinau kaip ir iš kur, bet man prieš akis išdygsta Jolita.
- Visgi atėjai!
Man vis dar būnant be žado tuo metu prieina ir į jos parankę įsikimba mano „žavusis gidas“.
- Aš... Ne, visai ne, - mikčioju kaip niekad anksčiau. – Ne, aš kaip ir minėjau, su reikalais.
- Bet jei jau esi čia tai eikime kartu! – dar labiau patenkintos jos nemačiau.
- Ne, tikrai ne, ačiū.
Jaučiau kaip skruostai rausta, o tas vyras į mane žiūri ir mato kiaurai, kad dabar išsijuosusi meluoju.
- Dorota, mes vos už šimto metrų nuo galerijos durų, tai ar taip sunku?
- Aš net tinkamai neapsirengusi, todėl atsisakysiu, - tikrai stengiuosi, kad balsas neišduotų viso šios situacijos nepatogumo.
- Žmonės rinksis dar už pusvalandžio, - Jolita žvilgteri į laikrodį. – Tiesą pasakius, mes turime net geras keturiasdešimt minučių. Juk žinau, kad tau anąkart patiko, o ir su Ąžuolu tave kaip tik supažindinti norėjau, - nusišypso šalia stovinčiam vyrui.
- Labai malonu, bet aš jau turiu eiti, - šypteliu ir taip liaudiškai sakant „tepu slides“ pro pat juos. Mano troleibuso stotelė visai ne į tą pusę, bet niekas išskyrus mane to nežino.
Suprantu, kad šiuos du žmones palikau labai negražiomis aplinkybėmis, bet panašu, kad mano kolegei ne aš rūpėjau šioje situacijoje, o kai kas kitas. Tik nesuprantu koks tikslas mane kalbinti ten eiti, kai judviejų kompanija vienas kitam yra maloni. Šiuo klausimu manyje sukyla labai įvairios mintys ir jos man nelabai patinka.
2019-12-01 23:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 22:56
myhighwayismyway
Sveiki, Damastas, ištikrųjų kai paklausėt tai užvadinti kažkaip nesugalvojau, bet kelias pirmas mintis įvardinsiu. Skyrių esmė yra praeitis ir dabartis, kontrastas tarp kokia ta Dorota buvo ir kokiu žmogumi tapo. Čia, ji baikšti, įtari, o kituose skyriuose - priešingai. Nesugebu sugalvoti pavadinimo skyriui, čia suprantu, kad jis neužbaigtas, bet to lyg ir nesiekiu pilnai užbaigti. Bet žodis "neišbaigtas" tinka. Va čia tinka. Jei tą norėjote parodyti, tai su kiekvienu komentaro žodžiu man toliau rašant vis aiškiau. :) Ačiū!

***

Ačiū, Jums, klimbingupthewalls, labai, labai! Visas pastabas turiu ir viską keičiu. :) Tai labai svarbu ir labai vertinu. :) Tik klausimas jei galima dar, ar įmanoma čia įkelti kitą versiją skyrelio, kuris jau pataisytas? Vieno varianto, bet jau kitą versiją? Ačiū!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 22:47
Damastas
Aišku yra šiokių tokių stiliaus trūkumu, bet mane labiau domintų, kaip užvadintumėt šį skyrių, jeigu reikėtų jį trumpai apibūdinti?

4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 09:21
klimbingupthewalls
- Dorota, mes vos už šimto metrų nuo galerijos durų, tai ar taip sunku?

Sunku kas? Nenatūralus toks klausimas, juk ne pagalbos prašo. Ši dalis manęs neįtikina. 

Ąžuolas iš viso nieko nepasako, net nepasisveikina.
Draugė norėjo supažindinti su Ąžuolu tai galėjo tą daryt tiesiog plepėdami Vilniaus alėjoj su išsineštinėm kavom, kam jiems primygtnai spausti ją į galeriją, kai dar net 40 minučių o atstumas 100 metrų. :)
Ypač atsižvelgus, kad ji tuoj pabėgs. Suprantama, kad pagrindinė veikėja nenori į galeriją, bet ko ji juk gali pasakyti išgerkime kavos „Green Cafe“ ir keliausiu toliau, o jūs į galeriją. Net jeigu jai labai kelia įtampą tas gidas, vis tiek tikiu, kad su užduotim susidorotų ir juk turėtų būti kažkiek smalsu, o ir saugu, kadangi anas už parankės laiko draugę, tai automatiškai persijungia gi vertinimas, ne? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 09:14
klimbingupthewalls
šiuos du žmones palikau labai negražiomis aplinkybėmis, – na kažin ar labai negražioos tos aplinkybės, labai abejoju šiuo teiginiu 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 09:10
klimbingupthewalls
Sako darbas žmogų puošia, bet šios pastarosios savaitės Kaune mane veikia priešingai. Jei ne Jolita taip ir praleisčiau likusią dienos dalį lovoje pusiau snaudžiant.


kliūna kaip nelogiška seka minties. tiksliau prastai išreikšta, suvelta. nepatinka. kuo dėtas tas posakis darbas žmogų puošia, jeigu toliau prieštaravimas kalba ne apie išvaizdą, o ir voliojimasis lovoje nevisai tiesiogiai susijęs su darbu, o tikroji priežastis veikti daugiau nei snausti yra Jolita. tikiuosi, kad supranti, ką bandau pasakyti, perskaityt labai atidžiai abu ir pažvelk mano akimis. pradžia turi užkabinti, o čia mes iš karto nuslopinami tingiu snauduliu ir šabloniniu „darbas žmogų puošia“, tai nekantresnis ties tuo skaitymą ir baigs. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-03 09:07
klimbingupthewalls
Suskambus palatos iškvietimui palieku ją darant vatą ir išeinu.

ninini, per mažai darbo įdėta, per mažai. darant vatą gal šnekamojoj ir tiktų, bet ir tai kabutėse.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-02 22:54
Erla
Po mažų nusimesti - pamažu. Teksto pradžia gremėzdiška. Tikėjausi brandesnio kúrinio.

3--
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-02 00:23
hum
hum
geriau paklausyk Watchmen volume 1 soundtrack.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-12-02 00:22
hum
hum
nepergyvenk, visos jos tokios... Jolitos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą