tai

angelo sąnariai dar jaučia
skausmą po kritimo
iš dešimt kilometrų aukščio

laimės dispečeris atostogauja
nors pusvalandis skrydžio
padėtų pažint gyvenimą

viskas į ką bandau sutelkti dėmesį
nuskrieja lėktuvo uodega
dar iki pagalvojimo

lieka tik aidas atsitrenkus į
grindų plyteles šakutei
numečiau kad išgirsčiau dabartį

suvokiu atsikartojant garsą
kuris jau nuskambėjo
vakar ar rytoj it taškas

visų garsų prigimtys
anspaudas sąmonėje liekantis įrašu
kurį suku ant savęs

akys slysta lango paviršium
įrašas paleidžia mėnulį
kabėti virš jūros

iš mažos žalios salelės
užtikrintai kopt taku
prie savo baobabų

bet subyra viskas iš karto
kaip ir sekundė
po sekundės

pasaulis
mandaloj

aido aidas

*

didžiuliame triukšme
nieko negirdėti

šiek tiek
savęs

tavęs
visatoje
kuri nesibaigia

išties daug
minties šepetukų

sugeria vandenį kuris
laša kažkur už lango
sirena

švyturėlis ant stogo
pravažiuojančios mašinos
išnykstančios už akies kampučio

atsisukus į smiltį aky
ištarus būti
nebū

ty

je

*

diskomforto dūriai prieš viltis
žaidžia paspirtinius
mūsų kūnais

jie jau žino viską
kaip viena po kitos trupančių
sekundžių nuolaižos ir jų susikirtimai

jokių didybių ir jokių bedugnių
jaudulio apokalipsių
negalì pasiekti

yra tik žiebtuvėlis ir jo kibirkštis
nėra nuostabių akimirkų
jos iškart išduoda

čia pat keičiasi uždarius duris
iššokus pro išdaužtą langą
į sandalmedžius gremžiantį fabrikėlį

aromaterapi jai šlakelio
užsimiršt kad iš žemės
išgarintojai

savo nuostabumu
niekam nematomu terpėje  
to kas yra srovė

tai kas mus tùri

ateis

*
ne sočių ar alkanų metų kaita
momentinė amžinybė
puiki kaip vandenynas

krištolinėms medūzoms
paprasta pamatyti
savo skaidrumą ir duženas

kas pasakys kad jos nežiba
akių vyzdžiuose
ypač kai krinta

kai miršta žmogus
numesdamas skrybėlę
atidengia dangų

tai yra
kaip ir tai kad nėra
to kas dabar byra raidėmis
susidėliojimais ir perskaitymais

gali kupranugario seilėmis
sulipdyti visas užrašines
vis vien nieks neišgirs
mažiausiai šimtmetį

tada stumtelsi knygutę
nuo lentynos
į tai kas

visąlaik kelio pradžioj
į daug žadančią kelionę
proto pasakos kurią jis seka

įeinam į dabar
virpančią ir dinamišką
siūlančią sudėtingiausias dilemas

o rytoj paaiškėja
kad vakardienos dabartis pavogta
kartu su išmintingai raustais
urveliais

ir turi sukurti naują dabar
kaip kasdien viens kitą
nes mus
tùri
tai

*