Rašyk
Eilės (73688)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10403)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Širdyje ilgesys seniai sau lizdą sukęs,
Raukšlė vis raukšlę pastumia giliau, –
Gerves žvilgsniu lydėjau, nors dangus apniukęs,
Klykimą graudų juk... atpažinau.

Ratus jos suko, suko. O man buvo liūdna:
Ar dar sulauksiu grįžtančių namo? –
Tarsi mirties kas pūstų gedulingą dūdą, –
Žmogaus širdis – minkšta juk, ne  akmuo.

Ir biro ašaros, ją raukšlės godžiai gėrė.
Ruduo, ruduo. O aš – rudens dulksna.
Jos nepaliesi, niekas dar nėra pasvėręs,
Senatvė juk – kišenė, atvira.

Gervės plasnojo, gervės klykė, ratus suko.
Svetur jų būrį tolstantį mačiau.
Širdyje mano dar viena styga nutrūko:
Galbūt jau savo aš atgyvenau?

Juk ilgesys seniai, seniai lizdą susukęs,
Raukšlė gi raukšlę pastumia giliau, –
Gerves žvilgsniu lydėjau ir dangus apniukęs
Gilėjo. Skausmą jų – išpažinau.
2019-11-27 07:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-29 17:10
hum
hum
gervės skrenda į pietus, nes taip joms reikia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-27 19:19
Mintautė
Kad sugriebė už širdies! Ir gervių gaila, ir Annos gaila, ir besibaigiančio rudens, poetų ilgesingai apdainuoto. O kai eilėraštis dar rimuojasi, tai ir melodiją pradedi girdėti...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-27 14:58
Aurelija T
patiko. švelnus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą